PASKOLŲ PALŪKANŲ NORMŲ TENDENCIJOS LIETUVOS BANKŲ SISTEMOJE Sigita Klevinskaitė

Pastarųjų metų paskolų palūkanų normų tendencijos Lietuvos bankų sistemoje ima kuo toliau, tuo labiau gąsdinti bankams įsiskolinusius tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Nenuspėjama padėtis suklaidino ir dideliem finansiniam sunkumam pasmerkė ne vieną vos prieš keletą metų būsto kreditą pasiėmusį gyventoją. Lyg atsvara kylančioms palūkanų normoms, kurį laiką buvo didėjanti nekilnojamojo turto vertė, tačiau dabar fiksuojamas pastarosios kritimas, situaciją paskolų rinkoje tik dar labiau komplikuoja. Susidariusi padėtis matyt dar kartą koreguos gyventojų įpročius, požiūrį į vartojimą ir paskolas.

Šiame darbe nagrinėjamos palūkanų nustatymo taisyklės, kaip iki šiol kito Lietuvos paskolų portfelis, kodėl ir koks tiksliai buvo pastarųjų metų palūkanų normų kilimas. Atsižvelgiama į komercinių bankų veiksmus ir ateičiai prognozuojamas bei jau dabar gana ryškiai pasireiškiančias gyventojų mokumo problemas.

Pagal naujausią statistiką, 2007 m. Lietuvos bankų suteiktų paskolų suma sudarė 56,7 mlrd. Lt, t.y. 46,8 %. daugiau nei užpernai. 2006 m. augimas buvo 48,9 %, 2005 - 53,6 % [3]. Taigi metinis klientams suteiktų paskolų augimas, nors vis dar spartus, tačiau pasižymi lėtėjančiais tempais. Lietuvos bankų paskolų portfelis (įskaitant paskolas finansų institucijoms) sudarė 62,1 % prognozuojamo 2007 m. BVP [3]. Tačiau lyginant su kaimyninėmis šalimis, skaičius atrodo iš tikrųjų juokingai mažas: Latvijoje tas santykis siekia apie 119 %, Estijoje – 98,9 %. Visgi atsiranda nemažai požymių, kad paskolų rinkos plėtra kaimyninių šalių rodiklių nesivys, o ir toliau išlaikys lėtėjančius augimo tempus. Europines rodiklio reikšmes pasieksime matyt dar ne šiame verslo cikle, geriausiu atveju – po 5 ar 10 metų.

„Kadangi pagal valiutos valdybos principus litas yra surištas su euru, palūkanų normų pokyčius Lietuvoje lemia Europos Centrinio Banko (ECB) nustatomos bazinės palūkanų normos“ [2]. ECB priimami sprendimai automatiškai iššaukia tarpbankinių palūkanų normų (LIBOR, EURIBOR, VILIBOR) pokyčius.

VILIBOR indeksas skaičiuojamas pagal ne mažiau nei penkių didžiausių Lietuvos bankų skelbiamas palūkanų normas, kuriomis jie pageidauja paskolinti lėšų litais kitiems bankams. Tačiau neabejotinai Vilniaus indeksui iškirtinai didelę įtaką daro pasaulio tendencijos. Istoriškai susiklostė, kad Lietuvoje paskolų sutarčių bazine palūkanų norma labai dažnai yra parenkamas LIBOR indeksas. Kitas reikšmingas indeksas, EURIBOR, atsižvelgia į Europos bankų kotiruotes, kai tuo tarpu LIBOR – į pasaulio. Taigi paskolų palūkanos nustatomos prie vieno iš pasirinktų indeksų (t. y. lėšų, kurias skolinasi pats bankas, kainos) pridedant maržą, kurios užtenka padengti bendrąsias bankų sąnaudas ir dar atnešti jiems pelno. Banko maržos dydį lemia paskolos paskirtis, kliento finansinė būklė, bankų konkurencija, kliento turimas bankinių paslaugų paketas.

Palūkanų norma pasirinktinai gali būti fiksuota arba kintama. „Fiksuotos palūkanos nustatomos pagal palūkanų normų apsikeitimo sandorių reikšmes“ [2], kintamos - pasirašant kredito sutartį, o vėliau nuolat keičiasi atsižvelgiant į pasirinkto laikotarpio VILIBOR, EURIBOR arba LIBOR. Įdomu, kad Lietuvoje, daugiau nei 90% [3] paskolų paimta kintama palūkanų norma, tuo tarpu kitose Europos Sąjungos valstybėse visgi žymiai dažniau renkamasi fiksuotas palūkanas. Ilgą laiką fiksuotos palūkanos Lietuvoje buvo gerokai didesnės už kintamas, todėl atrodė nepatrauklios, tačiau pastaruoju metu netgi kalbama apie palūkanų fiksavimo bumą. Toks gyventojų pasirinkimas nėra naujas būdas taupyti, o tiesiog apsidraudimas. Bankų analitikai teigia, kad palūkanų fiksavimas yra labiau psichologinis veiksnys, nes bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau sumokama ta pati suma, o fiksuotos palūkanos tėra kintamų palūkanų atspindys.

„Palūkanų dydį iš esmės lemia infliacija ir ekonominis augimas. Centriniai bankai stabdydami infliaciją palūkanas didina, o skatindami ekonomikos augimą - mažina“. [7] Tačiau dėl didėjančios pasaulinės konkurencijos, centriniai bankai palūkanas ateityje turės mažinti neišvengiamai. Kita vertus, galimas ir pastovių ypač aukštų palūkanų variantas, jei dar labiau sustiprės energetinių išteklių kainų įtaka. Nors dėl to smarkiai ginčijamasi, tačiau natūraliu euro zonos palūkanų lygiu laikoma apie 4,25- 4,5 %. Šis lygis po 2001 m. vėl pasiektas tik šiemet.


Iki minimumo sumažintos EUR ir USD palūkanų normos, Lietuvoje dar mažėjusios dėl nuolat aštrėjančios bankų konkurencijos 2002-2004 m. net iššaukė būsto paskolų bumą. Kai 2005 m. gruodį ECB nusprendė didinti bazinių palūkanų normą nuo 2 iki 2,25 % [5], didelė grėsmė Lietuvos ūkiui nebuvo numatoma. Reikia atsižvelgti, kad nors paskolų portfelio spurtas jau buvo prasidėjęs, tačiau palyginus su kitom šalim, gyventojų įsiskolinimas dar tikrai nebuvo didelis. Visgi kai kurie analitikai, tarkim SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, jau tada prognozavo, kad pigių paskolų laikai baigėsi [2]. Lyginant su palūkanomis, kurių teko sulaukti šiemet, atrodo net keista, kad jau tada buvo prabilta apie didėsiančią paklausą nuomai, o ne paskoloms. Kaip prognozavo dauguma ekonomikos ekspertų, per pirmąjį 2006 m. pusmetį ECB kilstelėjo palūkanas dar 0,25 procentinio punkto, o metų pabaigoje jos pasiekė 2,75 - 3,25 % [5].

Iš esmės Lietuvos tendencijos visą šį laikotarpį neatsiliko nuo eurozonos pokyčių, tiek EURIBOR, tiek VILIBOR nenutoldami sekė bazinę palūkanų normą. Ir tik 2006 m. pradžioje, Lietuvos bankų indeksas labai stipriai atsiplėšė nuo eurinių paskolų palūkanų, o nuo to laiko skirtumas tarp jų tik didėjo. Tuomet šalyje dar kalbėta apie galimą euro įsivedimą 2007 m. sausio 1d., tačiau prognozėse jau buvo matyti, kad jei pakeisti valiutos nepavyks, litais išduodamų paskolų palūkanos ir toliau žymiai skirsis. Pavyzdžiui, 2007 m. spalio mėn. VILIBOR pasiekė 6,21 %. ribą, o EURIBOR tą pačią spalio savaitę tebuvo 4,59 % [6] .

Visgi ekspertai prognozuoja, kad 2009 m. sumažės euro zonos plėtra ir vidaus paklausa, tuo pačiu atslūgs infliacijos didėjimo lūkesčiai, o ECB bus priverstas palaipsniui po 25 bazinius punktus, mažinti bazinę palūkanų normą iki 3 % [2], kadangi Europos sąjungos eksporto konkurencingumui, itin neigiamai atsiliepia JAV mažinamos palūkanos. Tikėtina, kad reaguodamos sumažės ir Lietuvos palūkanų normos. Griežtesnių palūkanų mažinimo veiksnių ECB neleidžia imtis dar ne visiškai pažabota infliacija, netgi numanoma, kad dėl jos augimo, 2010 m. palūkanų norma kils ir vėl. Net jei euro zonos palūkanos nebedidės, tai dar nereikš, kad būtinai sumenks ir litais išduodamų paskolų palūkanos. Lietuvoje susikaupusi įtampa ir grėsmingi infliacijos rodikliai, gali ir toliau palaikyti nekrentančius VILIBOR rodiklius.

Iki šiol fiksuojant paskolų spurtą, bankai nesusidūrė su problemomis dėl nemokių klientų, tačiau kaip minėta, visas problemas matyt išspręsdavo smarkiai didėjusios nekilnojamo turto kainos. Tačiau kokios prognozės gali būti žadamos ateičiai, kai šita paguoda tapo nebeveiksni, o palūkanų normos vis dar pasiekusios piką? Stebint JAV nekilnojamojo turto krizę, matyt vertėtų pergyventi ir dėl Lietuvos komercinių bankų pradiniame 2002-2004 m. bumo laikotarpyje išduotų blogų paskolų. Nors vėlesniais metais kreditų išdavimo tvarka buvo gerokai sugriežtinta, tačiau palūkanų normos fiksavimas ir galimybė atidėti mokėjimą jau neretam gyventojui yra vienintelis būdas susitvarkyti su paimtu kreditu. Pakilus palūkanų normai, vien per vienerius metus mėnesinės paskolos gražinimo įmokos bankų klientams pakilo apie 26%. Tuo tarpu tiems, kurie paskolas ėmė dar anksčiau, dabar kas mėnesį tenka gražinti net ir dvigubai didesnes sumas.

Dar visai neseniai kalbėta apie spartų Lietuvos ekonomikos augimą, net numatomą perkaitimą, nusipelnėme ir „Baltijos tigro“ etiketės. Visi vystimąsi skatinę pranašumai – pigūs energijos ištekliai, didėjanti gyventojų perkamoji galia, galimybė pigiai skolintis, šiai dienai nebetenka savo galios. Lieka neaišku, visgi kas patirs daugiau nuostolių dėl tarpbankinių paskolų indeksų kilimo – privačių asmenų ar verslo sektorius. Turint omeny, kad padidėjusios gyventojų mėnesinės įmokos bankams labai skaudžiai apkarpė jų vartojimą, neabejotinai pasekmes pajus didesnio elastingumo, pramogų ir prabangos prekes bei paslaugas siūlančios įmonės. Kol kas nežinia, kokio masto ir kokią įtaką tos pasekmės padarys. Vengiant krizės svarbu suvaldyti ilgalaikes paskolas pasiėmusių Lietuvos gyventojų paniką ir spontaniškus sprendimus. Derėtų dar kartą skolininkams priminti, apie rinkoje egzistuojančius cikliškumus, reiškiančius, kad per 25 ar 40 m. laikotarpį, visada pasitaikys ir palūkanų šuolių, ir atoslūgių.

Literatūra:
1. Verslo bangos portalas [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 28 d.] Prieiga per internetą:
2. SEB banko puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. balandžio 1 d.] Prieiga per internetą: ,
3. Lietuvos banko puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. balandžio 1 d.] Prieiga per internetą: .
4. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 28 d.] Prieiga per internetą:
5. „Burbulas.lt“ nekilnojamo turto rinkos analitika [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. balandžio 1 d.] Prieiga per internetą:
6. SEB banko puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008m. kovo 2 d.] Prieiga per internetą: ,
7. Klaipėdos dienraščio „Vakarų Ekspresas“ puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. balandžio 2 d.] Prieiga per internetą