INTEGRACIJOS Į ES ĮTAKA LIETUVOS MEDIENOS PERDIRBIMO ĮMONĖMS Andrius Zimnickas

Lietuvos miškų sektorius – miškų ūkis ir medienos pramonė – visada buvo svarbus šalies ekonomikai. XX a. atkūrus nepriklausomybę, šis sektorius taip pat buvo plėtojamas nuosekliai ir tolygiai. Šiuo metu miškų ūkyje svarbiausias vaidmuo tenka medienos pramonei, kuri sukuria apie 3,3 proc. BVP iš 4 proc. BVP, kuriuos sukuria visas miškų sektorius. Medienos produkciją 2007 metais gamino beveik 2,5 tūkst. įmonių, kuriose dirbo apie 60 tūkst. darbuotojų. Daugiau negu pusė šių įmonių dirbo medienos perdirbimo srityje (pjautinės medienos, drožlių plokščių, biokuro gamintojai), taigi galima daryti prielaidą, jog medienos perdirbimas – svarbiausia Lietuvos medienos pramonės šaka.

Atsižvelgiant į medienos perdirbimo įmonių svarbą medienos pramonei, įdomu sužinoti, kokią įtaką padarė šiai šakai Lietuvos integracija į Europos Sąjungą (ES), kokią naudą ar žalą davė atsivėrusios ES sienos, sustiprėję ryšiai su Vakarų Europa.

Vienas iš esminių ES tikslų – skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę bei valiutų sąjungą su vieninga valiuta.

Taigi, ką davė teritorija be vidinių sienų Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms – klausimas, į kurį vienpusiško atsakymo negali būti. Viena vertus, įstojus į ES buvo panaikinti pasienio postai ir buvo supaprastintas krovinių dokumentavimas gabenant juos į kitas ES šalis. Atsižvelgiant į statistiką, kuri rodo, jog didesnioji medienos perdirbimo įmonių pagamintos produkcijos dalis (pjautinė mediena – svarbiausia Lietuvos medienos pramonės produkcija) buvo būtent eksportuojama į ES šalis (1 lentelė), galima daryti išvadą, jog supaprastėjęs bei paspartėjęs produkcijos eksportas į sąjungos šalis leido Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms turėti mažiau įšaldytų lėšų (produkcija yra per trumpesnį laiką nugabenama pirkėjui, o tai sąlygoja greitesnį lėšų, panaudotų pagaminti produkciją, atgavimą). Vykstant spartesniems mainams, padidėjęs laisvų pinigų kiekis įmonėse, įgalino jas skirti didesnes lėšas investicijoms į gamybos plėtrą bei modernizavimą.

Tačiau, ES – tai dvidešimt septynių valstybių ekonominė bei politinė bendrija, kurioje yra laisvas darbo jėgos, žaliavų ir išteklių judėjimas. Du pirmieji veiksniai yra ypač svarbūs medienos perdirbimo įmonėms, kadangi medienos perdirbimas yra imlus darbui ūkio sektorius bei reikalaujantis didelio medienos žaliavų kiekio.


Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę didelių medienos kainų pasikeitimų, kurie turėtų ypač svarbų vaidmenį Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms bei visai medienos pramonei nebuvo iki pat 2007 metų, kuomet visų tipų medienos kainos ėmė ypač greitai augti (1 pav.). Tuomet ir išryškėjo vienas iš trūkumų, kurį sąlygoja Lietuvos žaliavų rinkos integracija į ES rinką. 2007 metais Rusija pagrasino Suomijai bei Švedijai padidinti muitus net iki 80% jų importuojamai apvaliajai medienai, sudarančiai didžiąją dalį apdirbamos medienos Skandinavijos šalyse. Šios šalys pasinaudodamos ES bendra žaliavų rinka padidino importą iš kaimyninių ES narių, tarp jų ir iš Lietuvos. Padidėjusi importuojamos apvalios medienos iš ES paklausa Skandinavijoje buvo viena iš esminių priežasčių, lėmusių staigų apvalios medienos kainų augimą Lietuvoje. Kaip matyti iš 1 pav., 2007 metais žaliavų kainos šalyje augo nuo 146 iki 266%, priklausomai nuo žaliavų rūšies. Tačiau Lietuva, būdama ES nare, negali taikyti jokių apribojimų apvalios medienos eksportui ir tokiu būdu bent iš dalies apsaugoti įmones, kurios kuria pridėtinę vertę iš apvalios medienos šalies viduje. Būtent dėl tokio didelio žaliavų kainų augimo buvo priversta gamybą sustabdyti viena didžiausių pjautinės medienos gamintojų UAB „Pajūrio mediena“ bei dalis smulkesnių medienos perdirbimo veikla užsiimančių įmonių. UAB „Pajūrio mediena“ gamybos direktorė Irena Vaitkevičienė pagrindine gamybos stabdymo priežastimi įvardijo, žaliavos kainas, kurios labai išaugo ir neleido įsigyti užtektinai medienos, o tas sąlygojo nuostolingą įmonės veiklą. Tokie vadovų pasisakymai, tik patvirtina teiginį, jog Lietuvos žaliavų rinkos integracija į ES – neigiamas Lietuvos prisijungimo prie ES aspektas.


Atsivėrus ES darbo rinkai nemažai Lietuvos gyventojų, turinčių specialųjį vidurinį arba vidurinį išsilavinimą emigravo iš Lietuvos (2 lentelė), o didžioji dalis medienos pramonėje dirbančių asmenų yra būtent su specialiuoju viduriniu arba viduriniu išsilavinimu. Medienos perdirbimo įmonės norėdamos išlaikyti šią darbo jėgą Lietuvoje buvo priverstos kelti darbo užmokestį neproporcingai darbo našumo didėjimui. Lietuvos vyriausybė ir šiuo atveju nieko negalėjo padėti ne tik medienos perdirbėjams, bet ir visoms kitoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonės, nes kaip jau buvo minėta anksčiau – Lietuvos darbo jėgos rinka yra integruota į ES bendrą darbo jėgos rinką.

Esant darbo jėgos trūkumui, medienos perdirbimo įmonės buvo priverstos pradėti vykdyti savo srities industrializaciją. Remiantis šiuo aspektu galima įžvelgti teigiamą Lietuvos integracijos į ES indėlį. Nuo 2004 m. gegužės 1 d., įstojusi į ES, Lietuva pradėjo įgyvendinti ES regioninę ir sanglaudos politiką, kurios pagrindiniai tikslai – sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą, nuo šios datos atsirado galimybė naudotis sanglaudos bei struktūriniais fondais.

Galimybė pasinaudoti parama leidžia didinti krizę išgyvenančių ES ūkio šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. Pasinaudodama ES lėšomis viena didžiausių medienos perdirbėjų Lietuvoje UAB „Girių bizonas“ 2007 m. vasario mėnesį atidarė visiškai naują medienos drožlių plokštės fabriką. Bendra investicija siekė 200 mln. litų, iš kurių 45,7 mln. litų buvo gauta kaip parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Fabrike sumontuota pati pažangiausia pasaulyje gerai žinomų kompanijų "Siempelkamp", "Buttner", "GreCon" technologinė įranga, į atmosferą išmetamas oras ir garai yra išvalomi, gamybos procese naudojamas ne mazutas, o dujos. Įmonės atstovų teigimu, fabrikas nemodernizuojamas galės dirbti apie 15 metų. Buvo modernizuojami ir kiti konkurencingi ES medienos perdirbimo sektoriai – pjautinės medienos cechai, biodegalų gamyklos, tačiau parama gauta iš ES struktūrinių fondų buvo žymiai mažesnė, nes ir pačios investicijos labai skyrėsi nuo tos, kuri buvo padaryta UAB „Girių bizonas“.

Tačiau, net ir modernizavus UAB „Girių bizonas“ gamybą, jai vis tiek reikalingos dujos, kurios gaunamos iš Rusijos. Ši šalis taip pat turi dideles medienos perdirbimo įmonėms reikalingų žaliavų atsargas. Apibendrinant du paskutinius teiginius, drįstu teigti, jog geri Lietuvos ir Rusijos santykiai teigiamai prisidėtų prie Lietuvos medienos perdirbimo įmonių veiklos rezultatų, o po įstojimo į ES santykiai su Rusija pablogėjo, nes Rusijos požiūris į posovietinių šalių prisijungimą prie ES yra neigiamas. Santykių pablogėjimas nulėmė išaugusias įvairių žaliavų kainas – tai drąsiai galima įvardyti kaip vieną iš integracijos į ES minusų. Be to, keičiantis Rusijos ir ES santykių pobūdžiui į blogąją pusę, pirmiausiai visada nukentės ES narės - Rusijos kaimynės.

Apibendrinant, turiu pasakyti, jog Lietuvos integracijos į ES padarytą įtaką Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms, šiuo metu būčiau linkęs vertinti labiau neigiamai, nei teigiamai. Tokį savo vertinimą grindžiu tuo, kad, mano manymu, padidėjęs laisvų pinigų kiekis ir ES finansinė parama neatsveria prarastos galimybės kontroliuoti žaliavų bei darbo jėgos rinkas – tai patvirtina bankrutuojančios medienos perdirbimo įmonės. Negana to, neigiamą integracijos pusę dar papildo ir pablogėję santykiai su Rusija.

Literatūra:
1. „Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios“ 2007m. kovas Nr.1(5)
2. „Baltijos miškai ir mediena“ 2007m. lapkritis [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.medis.lt/bmm-index.cfm?id=52>
3. Lietuvos miško savininkų asociacija. Prieiga per internetą: <http://www.forest.lt/popup.php?ru=bS9tX2ltYWdlcy9hZG1pbi9mX2ltZ19wcmV2aWV3X3BvcHVwLnBocA==&show_big_img=1&img_file=im8f0i473.jpg>
4. Statistikos departamentas. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2211>
5. Vakarų ekspresas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.ve.lt/?rub=1078895039&data=2007-02-28&id=1172598210>
6. Politika.lt (apie santykius su Rusija). Prieiga per internetą: <http://www.politika.lt/index.php?cid=9316&new_id=388652>
7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Prieiga per internetą: <http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&TopicID=200&DL=L&UL>
8. Vikipedija – laisvoji enciklopedija. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_Sąjunga>
9. Medis.lt – medienos pramonės įmonių portalas. Prieiga per internetą: <http://www.medis.lt/bmm-straipsnis.cfm?id=42>