Lietuvos kapitalo rinka pradėjo formuotis dar begriūnant Sovietų Sąjungai, įteisinus kooperatyvus. Šiuose kooperatyvuose sukauptas kapitalas buvo naudotas 1991-aisiais metais prasidėjusioje masinėje privatizacijoje. Įmonių bendrasavininkais, manoma, galėjo tapti net 1,5 milijono žmonių.
Siekiant užtikrinti daugybės naujųjų akcininkų nuosavybės teises ir paspartinti kapitalo judėjimą 1993-aisiais metais buvo įkurtos kapitalo rinkos institucijos – Nacionalinė VP Birža, VP Komisija, Centrinis Depozitoriumas. Veikusi vos dvi valandas du kartus per savaitę dar 1995-aisiais birža buvo daugiau simbolinė institucija, teikusi tik galimybę investuoti, tačiau dar ne vienerius metus reali prekyba turėjo „gyvą“ pavidalą – važinėjama per gyventojus, supirkinėjami investiciniai čekiai ir akcijos.
Latvijos ir Estijos privatizavimo istorija beveik identiška Lietuvai, tačiau pirmosios biržos prekybos sesijos abiejose kaimyninėse šalyse įvyko net dviem metais vėliau nei Lietuvoje – 1995-aisiais.
Iš pateiktų duomenų lentelėje matome Nacionalinės vertybinių popierių biržos raidą nuo 1995 metų. Dar tik besiformuojančiai NVPB smūgį sudavė 1998-ųjų Rusijos krizė, įtakos turėjo ir 2000-aisiais sprogęs „dot com“ burbulas JAV. Daug nusivylimo ir nepasitikėjimo kapitalo rinka smulkiesiems investuotojams suteikė „Lietuvos Telekomo“ privatizacija 2000-aisiais. Per privatizavimą už akciją mokėję po 3,15 Lt, „kantresnieji“ netruko sulaukti ir 80-ies ct už akciją. Dėl išvardintų ir dar daugybės nepaminetų priežasčių biržos indeksai 1996-ųjų metų lygį tepasiekė 2003-iais. Per šį laiką bankrutavo, buvo nupirktos didesniųjų ar kitaip išnyko didžioji dalis FMĮ, emitentų skaičius taip pat ženkliai krito dėl perregistravimo į UAB‘us, bankrotų. Nepaisant to, biržos kapitalizacija ir apyvarta su nedideliais stabtelėjimais nuolat augo, reali prekyba vyko jau ne tik obligacijų rinkoje, bet ir akcijų, užmegztas bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių biržų, tolimesniais šiaurės šalių kapitalo rinkos dalyviais.
Anksčiausiai nuo Rusijos krizės šoko atsigavo Estija. Jos biržos indeksas kilo jau nuo 2000-ųjų. Visų Baltijos šalių makroekonominė padėtis taisėsi, kilo BVP. Minėtųjų metų Estijos nominalusis BVP paaugo net 14,4%, Latvijos – 11,4%, Lietuvos – tik 4,6%. Ekonominius laimėjimus sekė politiniai – šalys pakviestos derėtis dėl narystės NATO, ES. Ekonomikos kilimas atsispindėjo ir didėjančiose gyventojų pajamose. Kandangi investiciniai produktai yra elastingi gyventojų pajamoms, tai lėmė privačių žmonių investicijų apimities augimą. Rinkas taip pat judino ir pensijų reformos. Apsukresni užsienio investuotojai numanė artėjantį akcijų kainų sprogimą, skubėjo investuoti į Baltijos šalių biržas. Pvz. vieno pirmųjų investicinių fondų Baltijos šalyse „Eastcapital Baltic Fund“ aktyvai per 2003-uosius išaugo nuo ~28 mln. Lt iki ~280 mln. Lt, o tai sekliai Baltijos kapitalo rinkai buvo išties didelės įplaukos. Mažiausiai kilusi Lietuvos VP rinka pasistiebė daugiau nei 100%, kaimyninėse rinkose augimas buvo kiek nuosaikesnis – 34%-47%. Tuo laikotarpiu pradėjo atsigauti ir didžiausia Lietuvos įmonė – Mažeikių Nafta, 2002-aisiais atitekusi Rusijos bendrovei Jukos. 2003-iųjų metų Lietuvos rinkoje didelio susidomėjimo tarp šalies ir užsienio investuotojų sulaukė milijoniniai alkoholio ir energetinio sektoriaus įmonių privatizavimo sandoriai, Latvijoje jau buvo įvykęs laivininkystės Latvijas Kugnieciba pardavimas.
2003-2004 metais įvyko kokybinis Baltijos biržų šuolis – biržas įsigijo Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė OMHEX (vėliau OMX). Po šio sandorio nauja biržų savininkė sumažino prekybos mokesčius, suvienodino visų valstybių informacijos pateikimą internetiniame tinklalapyje, padidėjo šiaurės šalių investuotojų susidomėjimas. Pati OMX 2008-aisias buvo nupirkta JAV milžinės NASDAQ. Biržų indeksai, per kelerius metus pakilę ne vieną šimtą procentų, privertė sunerimti dėl galimo įmonių pervertinimo, ekonomikos perkaitimo. 2005-aisiais prasidėjo žymus akcijų kainų nuosmukis, ir, nors vėliau buvo net kiek viršytos 2005-ųjų indekso aukštumos, JAV kredito krizė Baltijos biržas nutempė į dar gilesnį dugną, iš kurio nesitraukia iki šiol.
Iki šiol daugiausiai minėti ir aptarti rinkų indeksai tėra sintetiniai dariniai iš skirtingų įmonių akcijų. Kad būtų geriau suprasta biržų raida, būtina atskleisti ir atskirų kompanijų sėkmės bei nesėkmės istorijas, jų įtaką VP rinkai.
2000-iaisiais metais vienos didžiausių apyvartų buvo daromos Lietuvos pramonės pasididžiavio Panevėžio Ekrano akcijomis. Tuo metu investavusieji į šias akcijas savo turtą per metus galėjo padidinti dešimteriopai. Buvo įžvelgta ir didelė koreliacija tarp Ekrano bei Vilniaus Vingio, tiekusio produkciją į Panevėžį, akcijų, todėl vienai akcijai pakilus mažiau, buvo stengiamasi įgyti jos. Augančios gamybos apimtys, naujos gamybos linijos žadėjo neregėtą Ekrano sėkmę. Kilęs gaisras atnešė nuostolių Ekranui, kuriuos kompensavo draudimas, tačiau išnykusi kineskopų paklausa, sunaikino visą įmonę. Kiek labiau pasisekė Vingiui – jis dabar vertas tiek, kiek sklypas, ant kurio stovi gamykla.
„TEO“ (buvęs Lietuvos Telekomas) buvo privatizuotas dar 2000-aisiais po 3,15 Lt. Šiuo metu įmonė uždirba ne vieną dešimtį milijonų litų, užima didžiąją fiksuoto ryšio rinkos dalį, yra interneto tiekimo lyderis šalyje, viena likvidžiausių akcijų Vilniaus biržoje, o jos svoris OMXV indekse net 15%, tačiau per visus aštuonerius metus ji nėra kainavusi tiek, už kiek buvo privatizuota (neįvertinus dividendų).
Neabejotinas sėkmės pavyzdys – Sanitas. Dar prieš kelerius metus šios įmonės pavadinimą žinojo arba tik farmacininkai, arba geriausi biržos makleriai. Sakoma, jog bendrovė be skolų, turėjusi 20 mln. Lt depozitą banke, rinkoje kainavo 15 mln. Lt (2002-ųjų rugsėjis). Tai parodo tuometės rinkos neefektyvumą. Lygiai po penkerių metų, 2007-ųjų rugsėjį, įmonės kapitalizacija viršijo vieną milijardą litų ir ji tapo ketvirtąją pagal dydį įmone indekse OMXV. Žinoma, augimas buvo finansuojamas ir kapitalo įdėjimais, tačiau savininkų bei vadovų indėlis į įmonės sėkmę yra milžiniškas.
Dar vienas sėkmės pavyzdžių – Sanito savininkas, holdingas Invalda. Vienu metu įmonės turimų ir kotiruojamų Vilniaus Baldų bei TEO paketų vertė buvo didesnė nei Invaldos kapitalizacija, o akcija 2002-aisiais dar kainavo 20 ct. Nepraėjo nei dveji metai, o kaina už akciją jau viršijo du litus. Paskui ji pakilo dar dešimt kartų, o pati įmonė jau veikia ne tik baldų sektoriuje, bet ir farmacijoje, nekilnojamo turto (NT), finansų sektoriuose.
Norėčiau paminėti ir visų prieštaringai vertinamą Mažeikių naftos istoriją. Akcijų rinkos dalyviai itin atidžiai sekė žinias apie šią kompaniją, nes ji buvo viena likvidžiausių ir pati didžiausia kotiruojama įmonė biržoje. 1999-aisiais ši naftos perdirbimo gamykla, skendėdama nuostoliuose ir skolose, privatizuota už litą. Įmonės vertė rinkoje tuo metu nesiekė nė 290 mln. Lt. Po devynerių metų PKN Orlen šią įmonę perpirko mokėdami 7,25 mlrd. Lt. Šis sandoris įėjo į Lietuvos istoriją kaip pats didžiausias.
Kiek kitokia naujausia Talino biržos istorija. 2005-aisiais pasitraukus vertingiausiai įmonei Hansapank iš biržos, netruko atsirasti naujų. Net trečdalis (6 iš 18) biržoje listinguojamų įmonių pastaraisiais metais pateko IPO[1] būdu, o kapitalizacijos dalis dar didesnė – 42%. Palyginimui, Lietuvoje įvyko vos trys IPO, o tomis akcijomis nėra aktyviai prekiaujama. Šį skirtumą bandoma aiškinti Lietuvos įmonių vadovų nenoru viešai publikuotis, mažiau išvystyta kapitalo rinka, neskaidriu pirmųjų pinigų šaltiniu.
Kiekvienos iš IPO dalyvavusių įmonių akcijų likimas skirtingas. Biržos „numylėtine“ tapo Olympic Casino, po IPO pakilusi daugiau nei du kartus. Pačiame aukščiausiame NT rinkos taške pasirodžiusios NT vystytojos Arco Vara‘os akcijų kaina neteko net 60% vertės. Tuo tarpu likusių įmonių akcijos nesukėlė tiek ažiotažo, kiek pastarųjų dviejų.
Baltijos šalių biržos centrinės, rytų bei pietryčių Europos kontekste pagal P/E medianą yra mažiausiai įvertintos. Tarp jų tėra įsiterpusi Slovakija. Santykinio pigumo priežastis – Baltijos biržos kotiruojamų kompanijų pelnų augimas bei dar 2005-aisiais prasidėjusi akcijų kainų korekcija, tebesitęsianti iki šiol. Kitos rinkos, ypač pietryčių Europos, tuo metu turėjo ilgą kilimo periodą.
Literatūra:
1. Baltijos šalių biržos puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 20 d.] Prieiga per internetą:< http://www.baltic.omxnordicexchange.com/market/?lang=lt >
2. Lietuvos vertybinių popierių komisijos puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 28 d.] Prieiga per internetą:< http://www.vpk.lt/lt/ataskaitos-ir-publikacijos >
3. Latvijos vertybinių popierių komisijos puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 28 d.] Prieiga per internetą:< http://www.fktk.lv/eng/ >
4. Baltijos valstybių statistikos departamento puslapiai [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 25 d.] Prieiga per internetą < http://www.stat.gov.lt/lt/ >;
<http://www.stat.ee/index.aw?set_lang_id=2&automatweb=0ba3020e7a9ce6b7200b7340dee5370b >; < http://www.csb.gov.lv/avidus.cfm?lng=en >
5. Naujienų ir informacijos portalas „Bloomberg“ [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 26 d.] Prieiga per internetą:< http://www.bloomberg.com/index.html?Intro=intro3 >
6. Internetiniai įmonių puslapiai bei įmonių ataskaitos
[1] IPO – initial public offering (pirminis viešas akcijų platinimas)
Siekiant užtikrinti daugybės naujųjų akcininkų nuosavybės teises ir paspartinti kapitalo judėjimą 1993-aisiais metais buvo įkurtos kapitalo rinkos institucijos – Nacionalinė VP Birža, VP Komisija, Centrinis Depozitoriumas. Veikusi vos dvi valandas du kartus per savaitę dar 1995-aisiais birža buvo daugiau simbolinė institucija, teikusi tik galimybę investuoti, tačiau dar ne vienerius metus reali prekyba turėjo „gyvą“ pavidalą – važinėjama per gyventojus, supirkinėjami investiciniai čekiai ir akcijos.
Latvijos ir Estijos privatizavimo istorija beveik identiška Lietuvai, tačiau pirmosios biržos prekybos sesijos abiejose kaimyninėse šalyse įvyko net dviem metais vėliau nei Lietuvoje – 1995-aisiais.
Iš pateiktų duomenų lentelėje matome Nacionalinės vertybinių popierių biržos raidą nuo 1995 metų. Dar tik besiformuojančiai NVPB smūgį sudavė 1998-ųjų Rusijos krizė, įtakos turėjo ir 2000-aisiais sprogęs „dot com“ burbulas JAV. Daug nusivylimo ir nepasitikėjimo kapitalo rinka smulkiesiems investuotojams suteikė „Lietuvos Telekomo“ privatizacija 2000-aisiais. Per privatizavimą už akciją mokėję po 3,15 Lt, „kantresnieji“ netruko sulaukti ir 80-ies ct už akciją. Dėl išvardintų ir dar daugybės nepaminetų priežasčių biržos indeksai 1996-ųjų metų lygį tepasiekė 2003-iais. Per šį laiką bankrutavo, buvo nupirktos didesniųjų ar kitaip išnyko didžioji dalis FMĮ, emitentų skaičius taip pat ženkliai krito dėl perregistravimo į UAB‘us, bankrotų. Nepaisant to, biržos kapitalizacija ir apyvarta su nedideliais stabtelėjimais nuolat augo, reali prekyba vyko jau ne tik obligacijų rinkoje, bet ir akcijų, užmegztas bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių biržų, tolimesniais šiaurės šalių kapitalo rinkos dalyviais.
Anksčiausiai nuo Rusijos krizės šoko atsigavo Estija. Jos biržos indeksas kilo jau nuo 2000-ųjų. Visų Baltijos šalių makroekonominė padėtis taisėsi, kilo BVP. Minėtųjų metų Estijos nominalusis BVP paaugo net 14,4%, Latvijos – 11,4%, Lietuvos – tik 4,6%. Ekonominius laimėjimus sekė politiniai – šalys pakviestos derėtis dėl narystės NATO, ES. Ekonomikos kilimas atsispindėjo ir didėjančiose gyventojų pajamose. Kandangi investiciniai produktai yra elastingi gyventojų pajamoms, tai lėmė privačių žmonių investicijų apimities augimą. Rinkas taip pat judino ir pensijų reformos. Apsukresni užsienio investuotojai numanė artėjantį akcijų kainų sprogimą, skubėjo investuoti į Baltijos šalių biržas. Pvz. vieno pirmųjų investicinių fondų Baltijos šalyse „Eastcapital Baltic Fund“ aktyvai per 2003-uosius išaugo nuo ~28 mln. Lt iki ~280 mln. Lt, o tai sekliai Baltijos kapitalo rinkai buvo išties didelės įplaukos. Mažiausiai kilusi Lietuvos VP rinka pasistiebė daugiau nei 100%, kaimyninėse rinkose augimas buvo kiek nuosaikesnis – 34%-47%. Tuo laikotarpiu pradėjo atsigauti ir didžiausia Lietuvos įmonė – Mažeikių Nafta, 2002-aisiais atitekusi Rusijos bendrovei Jukos. 2003-iųjų metų Lietuvos rinkoje didelio susidomėjimo tarp šalies ir užsienio investuotojų sulaukė milijoniniai alkoholio ir energetinio sektoriaus įmonių privatizavimo sandoriai, Latvijoje jau buvo įvykęs laivininkystės Latvijas Kugnieciba pardavimas.
2003-2004 metais įvyko kokybinis Baltijos biržų šuolis – biržas įsigijo Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė OMHEX (vėliau OMX). Po šio sandorio nauja biržų savininkė sumažino prekybos mokesčius, suvienodino visų valstybių informacijos pateikimą internetiniame tinklalapyje, padidėjo šiaurės šalių investuotojų susidomėjimas. Pati OMX 2008-aisias buvo nupirkta JAV milžinės NASDAQ. Biržų indeksai, per kelerius metus pakilę ne vieną šimtą procentų, privertė sunerimti dėl galimo įmonių pervertinimo, ekonomikos perkaitimo. 2005-aisiais prasidėjo žymus akcijų kainų nuosmukis, ir, nors vėliau buvo net kiek viršytos 2005-ųjų indekso aukštumos, JAV kredito krizė Baltijos biržas nutempė į dar gilesnį dugną, iš kurio nesitraukia iki šiol.
Iki šiol daugiausiai minėti ir aptarti rinkų indeksai tėra sintetiniai dariniai iš skirtingų įmonių akcijų. Kad būtų geriau suprasta biržų raida, būtina atskleisti ir atskirų kompanijų sėkmės bei nesėkmės istorijas, jų įtaką VP rinkai.
2000-iaisiais metais vienos didžiausių apyvartų buvo daromos Lietuvos pramonės pasididžiavio Panevėžio Ekrano akcijomis. Tuo metu investavusieji į šias akcijas savo turtą per metus galėjo padidinti dešimteriopai. Buvo įžvelgta ir didelė koreliacija tarp Ekrano bei Vilniaus Vingio, tiekusio produkciją į Panevėžį, akcijų, todėl vienai akcijai pakilus mažiau, buvo stengiamasi įgyti jos. Augančios gamybos apimtys, naujos gamybos linijos žadėjo neregėtą Ekrano sėkmę. Kilęs gaisras atnešė nuostolių Ekranui, kuriuos kompensavo draudimas, tačiau išnykusi kineskopų paklausa, sunaikino visą įmonę. Kiek labiau pasisekė Vingiui – jis dabar vertas tiek, kiek sklypas, ant kurio stovi gamykla.
„TEO“ (buvęs Lietuvos Telekomas) buvo privatizuotas dar 2000-aisiais po 3,15 Lt. Šiuo metu įmonė uždirba ne vieną dešimtį milijonų litų, užima didžiąją fiksuoto ryšio rinkos dalį, yra interneto tiekimo lyderis šalyje, viena likvidžiausių akcijų Vilniaus biržoje, o jos svoris OMXV indekse net 15%, tačiau per visus aštuonerius metus ji nėra kainavusi tiek, už kiek buvo privatizuota (neįvertinus dividendų).
Neabejotinas sėkmės pavyzdys – Sanitas. Dar prieš kelerius metus šios įmonės pavadinimą žinojo arba tik farmacininkai, arba geriausi biržos makleriai. Sakoma, jog bendrovė be skolų, turėjusi 20 mln. Lt depozitą banke, rinkoje kainavo 15 mln. Lt (2002-ųjų rugsėjis). Tai parodo tuometės rinkos neefektyvumą. Lygiai po penkerių metų, 2007-ųjų rugsėjį, įmonės kapitalizacija viršijo vieną milijardą litų ir ji tapo ketvirtąją pagal dydį įmone indekse OMXV. Žinoma, augimas buvo finansuojamas ir kapitalo įdėjimais, tačiau savininkų bei vadovų indėlis į įmonės sėkmę yra milžiniškas.
Dar vienas sėkmės pavyzdžių – Sanito savininkas, holdingas Invalda. Vienu metu įmonės turimų ir kotiruojamų Vilniaus Baldų bei TEO paketų vertė buvo didesnė nei Invaldos kapitalizacija, o akcija 2002-aisiais dar kainavo 20 ct. Nepraėjo nei dveji metai, o kaina už akciją jau viršijo du litus. Paskui ji pakilo dar dešimt kartų, o pati įmonė jau veikia ne tik baldų sektoriuje, bet ir farmacijoje, nekilnojamo turto (NT), finansų sektoriuose.
Norėčiau paminėti ir visų prieštaringai vertinamą Mažeikių naftos istoriją. Akcijų rinkos dalyviai itin atidžiai sekė žinias apie šią kompaniją, nes ji buvo viena likvidžiausių ir pati didžiausia kotiruojama įmonė biržoje. 1999-aisiais ši naftos perdirbimo gamykla, skendėdama nuostoliuose ir skolose, privatizuota už litą. Įmonės vertė rinkoje tuo metu nesiekė nė 290 mln. Lt. Po devynerių metų PKN Orlen šią įmonę perpirko mokėdami 7,25 mlrd. Lt. Šis sandoris įėjo į Lietuvos istoriją kaip pats didžiausias.
Kiek kitokia naujausia Talino biržos istorija. 2005-aisiais pasitraukus vertingiausiai įmonei Hansapank iš biržos, netruko atsirasti naujų. Net trečdalis (6 iš 18) biržoje listinguojamų įmonių pastaraisiais metais pateko IPO[1] būdu, o kapitalizacijos dalis dar didesnė – 42%. Palyginimui, Lietuvoje įvyko vos trys IPO, o tomis akcijomis nėra aktyviai prekiaujama. Šį skirtumą bandoma aiškinti Lietuvos įmonių vadovų nenoru viešai publikuotis, mažiau išvystyta kapitalo rinka, neskaidriu pirmųjų pinigų šaltiniu.
Kiekvienos iš IPO dalyvavusių įmonių akcijų likimas skirtingas. Biržos „numylėtine“ tapo Olympic Casino, po IPO pakilusi daugiau nei du kartus. Pačiame aukščiausiame NT rinkos taške pasirodžiusios NT vystytojos Arco Vara‘os akcijų kaina neteko net 60% vertės. Tuo tarpu likusių įmonių akcijos nesukėlė tiek ažiotažo, kiek pastarųjų dviejų.
Baltijos šalių biržos centrinės, rytų bei pietryčių Europos kontekste pagal P/E medianą yra mažiausiai įvertintos. Tarp jų tėra įsiterpusi Slovakija. Santykinio pigumo priežastis – Baltijos biržos kotiruojamų kompanijų pelnų augimas bei dar 2005-aisiais prasidėjusi akcijų kainų korekcija, tebesitęsianti iki šiol. Kitos rinkos, ypač pietryčių Europos, tuo metu turėjo ilgą kilimo periodą.
Literatūra:
1. Baltijos šalių biržos puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 20 d.] Prieiga per internetą:< http://www.baltic.omxnordicexchange.com/market/?lang=lt >
2. Lietuvos vertybinių popierių komisijos puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 28 d.] Prieiga per internetą:< http://www.vpk.lt/lt/ataskaitos-ir-publikacijos >
3. Latvijos vertybinių popierių komisijos puslapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 28 d.] Prieiga per internetą:< http://www.fktk.lv/eng/ >
4. Baltijos valstybių statistikos departamento puslapiai [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 25 d.] Prieiga per internetą < http://www.stat.gov.lt/lt/ >;
<http://www.stat.ee/index.aw?set_lang_id=2&automatweb=0ba3020e7a9ce6b7200b7340dee5370b >; < http://www.csb.gov.lv/avidus.cfm?lng=en >
5. Naujienų ir informacijos portalas „Bloomberg“ [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. kovo 26 d.] Prieiga per internetą:< http://www.bloomberg.com/index.html?Intro=intro3 >
6. Internetiniai įmonių puslapiai bei įmonių ataskaitos
[1] IPO – initial public offering (pirminis viešas akcijų platinimas)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą