ĮVADAS
Regioninės vienovės idėjos tapo aktualios praktiškai jau nuo Europos ekonominės bendrijos įsteigimo. Tai ypač aktualu ir šiandienos Europos Sąjungai, tad sanglaudos idėjos įgyvendinimui ES teikia paramą šalims narėms, kuri remiasi tam tikrais teikimo principais, bet kartu ir dinamiškai adaptuojasi prie kintančios Europos Sąjungos sudėties, besikeičiančių tendencijų, skatina šalių narių ūkio plėtrą. Lietuva tapo ES nare nuo 2004 m., todėl teikiama parama ir šios paramos skatinama ūkio plėtra jaučiama ir mūsų šalyje. ES teikiamos paramos aspektai iki naujausių 2007-2013 m. laikotarpio tendencijų, gauta parama ir su tuo susiję ekonominiai pokyčiai išlieka aktualūs ir ekonomistams, ir eiliniams šalies gyventojams.
ES paramos fondai
ES plėtra neabejotinai didina atotrūkį tarp pačių turtingiausių ir skurdžiausių regionų, tad atsiradusioms ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti yra pasitelkiama Regioninė politika, kuri remiasi Struktūrinės politikos instrumentais. Pagrindiniai Struktūriniai fondai, teikiantys paramą regionams, yra šie :
· Europos regioninės plėtros fondas. Šis fondas skiria finansinę paramą regionams, atsiliekantiems nuo ES vidurkio. Investuojama į transporto, aplinkos apsaugos, telekominikacijų, energetikos, švietimo ir daugelio kitų infrastruktūrų plėtrą.
· Europos socialinis fondas. Šis fondas finansuoja ir remia tuos projektus, kurie sprendžia socialines, nedarbo ir užimtumo problemas.
· Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Parama ūkininkavimo plėtojimui, alternatyvios veiklos atsiradimui kaimo vietovėse.
· Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Remia tuos regionus, kuriuose verčiamasi žuvininkyste, siekia didinti žuvininkystės sektoriaus konkurencingumą.
· Sanglaudos fondas nėra priskiriamas Struktūriniams fondams. Jis įkurtas pasirašius Mastrichto sutartį, ir savo teikiama parama prisideda prie ekonomikos vystymosi ir ūkio plėtros ES. Lėšos skiriamos šalims narėms, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis negu 90 % ES vidurkio. Remiami projektai, susiję su aplinkos gerinimu bei transporto infrastruktūra.
ES finansinės paramos mastas
Pasibaigusio 2000-2006 m. ir prasidejusio 2007-2013 m. periodų programų skirtumus galima pamatyti analizuojant šių programų finansavimą, paramos mastą visoje ES. 2000-2006 m. priodui Struktūrinių bei Sanglaudos fondų parama siekė 213 mlrd. eurų (1999 m. kainomis).
2007-2013 m. laikotarpis nuo ankstesniojo skiriasi ir paramos prioritetais, ir finansavimo dydžiu. Struktūrinei politikai įgyvendinti, ES šalių narių projektams finansuoti bus skiriama 336,1 milijardai eurų, t.y. 0,41 % ES BVP (2004 m. kainomis).
ES parama Lietuvai ir ūkio plėtra
Lietuvos Bendrajame Programavimo Dokumente (BPD) numatyti 5 investicijų prioritetai 2004-2006 m.: socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtros, žmogiškųjų išteklių plėtros, gamybos sektoriaus plėtros, kaimo plėtros ir žuvininkystės prioritetas, techninės paramos prioritetas. BPD numatytų prioritetų įgyvendinimui skirti projektai finansuojami ES ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšomis, ir sudaro 4,167 mlrd.lt.
2007-2013 m. Lietuvos Nacionalinės bendrosios strategijos veiksmų programos pagrindiniai tikslai šiek tiek skiriasi nuo praėjusio laikotartpio tikslų, ir išskiriamos šios 4 veiksmų programos: žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, ekonomikos augimo veiksmų programa, sanglaudos skatinimo veiksmų programa, techninės paramos veiksmų programa. Finansavimas šiuo laikotarpiu iš Struktūrinių bei Sanglaudos fondų Lietuvai sudarys daugiau nei 23 milijardus litų.
Visos šalys, gaunančios ES paramą pagal 2007-2013 m. Nacionalines bendrosios strategijos veiksmų programas dar tik pradėjo teikti paraiškas ir planuojasi projektus, todėl tikslinga aptarti praėjusio laikotarpio Lietuvos pasiekimus. Pagal Lietuvos 2004-2006 m. BPD numatyta paskirstyti 4,167 mlrd.lt., iš kurių 3,09mlrd.lt. skiria ES paramos fondai ir dar Lietuvai iš Sanglaudos fondo skirta beveik 825,88 mln. eurų. Šiuo laikotarpiu buvo patvirtinti 3533 finansuojami projektai, iš kurių 2185 jau baigti, o 1348 dar įgyvendinami. Finansuojamiems projektams faktiškai prireikė net 104% ES paramos lėšų, t.y, paraiškose viršijamas paramos dydis, tačiau praktiškai iki šiol paskirstyti 74 %, nes dėl dalies paraiškose pateiktų lėšų tinkamumo vyksta svarstymai ir lėšos dar įsisavinamos ir 2008 m.
Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimas iš esmės yra vertinamas teigiamai, lėšų įsisavinimas - taip pat. Lietuvos ūkio plėtra buvo pripažinta viena iš sparčiausių tarp visų ES valstybių. Kalbant apie ūkio plėtrą, reikėtų remtis pagrindiniais ekonominiais rodikliais, kurie rodo pagyvėjimą, tačiau jų visų ir išorinių veiksnių analizė yra per plati, tad ūkio plėtrą galima pagrįsti BVP augimu, kuris yra spartus ir įrodo, jog ES parama iš ties turi tam įtakos.
IŠVADOS
ES parama skiriama atsiliekantiems regionams ir šalims, nes po sparčios ES plėtros skirtumai tarp šalių narių didėjo. Struktūrinių ir Sanglaudos fondų skiriama parama pagal laikotarpius, per kuriuos šalys įgyvendina įvairius projektus, kurie skatintų ūkio plėtrą šalyje. Ši parama ženkliai padidėjo ir visos ES mastu, ir Lietuvos atžvilgiu. 2004-2006 m. Lietuvos BPD projektų įgyvendinimas, lėšų įsisavinimas yra vertinami gerai, o Lietuva buvo priskiriama prie šalių, kurių plėtra buvo viena iš sparčiausių.
Literatūros:
1. Europos Sąjungos parama. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< p_l_id="PUB.1.203">
2. ES parama 2007-2013 m. Bendras aprašymas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/es_strukturiniai_fondai/2007-2013/2007_2013_aprasymas.php>
3. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos išsamiau. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
4. Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< http://www.esparama.lt/lt/bpd>
5. Pasirengimas 2007-2013 m. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< http://www.esparama.lt/lt/pasirengimas >
6. Sanglaudos fondas 2000-2006 m. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< http://www.esparama.lt/lt/sanglaudos_fondas>
Regioninės vienovės idėjos tapo aktualios praktiškai jau nuo Europos ekonominės bendrijos įsteigimo. Tai ypač aktualu ir šiandienos Europos Sąjungai, tad sanglaudos idėjos įgyvendinimui ES teikia paramą šalims narėms, kuri remiasi tam tikrais teikimo principais, bet kartu ir dinamiškai adaptuojasi prie kintančios Europos Sąjungos sudėties, besikeičiančių tendencijų, skatina šalių narių ūkio plėtrą. Lietuva tapo ES nare nuo 2004 m., todėl teikiama parama ir šios paramos skatinama ūkio plėtra jaučiama ir mūsų šalyje. ES teikiamos paramos aspektai iki naujausių 2007-2013 m. laikotarpio tendencijų, gauta parama ir su tuo susiję ekonominiai pokyčiai išlieka aktualūs ir ekonomistams, ir eiliniams šalies gyventojams.
ES paramos fondai
ES plėtra neabejotinai didina atotrūkį tarp pačių turtingiausių ir skurdžiausių regionų, tad atsiradusioms ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti yra pasitelkiama Regioninė politika, kuri remiasi Struktūrinės politikos instrumentais. Pagrindiniai Struktūriniai fondai, teikiantys paramą regionams, yra šie :
· Europos regioninės plėtros fondas. Šis fondas skiria finansinę paramą regionams, atsiliekantiems nuo ES vidurkio. Investuojama į transporto, aplinkos apsaugos, telekominikacijų, energetikos, švietimo ir daugelio kitų infrastruktūrų plėtrą.
· Europos socialinis fondas. Šis fondas finansuoja ir remia tuos projektus, kurie sprendžia socialines, nedarbo ir užimtumo problemas.
· Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Parama ūkininkavimo plėtojimui, alternatyvios veiklos atsiradimui kaimo vietovėse.
· Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Remia tuos regionus, kuriuose verčiamasi žuvininkyste, siekia didinti žuvininkystės sektoriaus konkurencingumą.
· Sanglaudos fondas nėra priskiriamas Struktūriniams fondams. Jis įkurtas pasirašius Mastrichto sutartį, ir savo teikiama parama prisideda prie ekonomikos vystymosi ir ūkio plėtros ES. Lėšos skiriamos šalims narėms, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis negu 90 % ES vidurkio. Remiami projektai, susiję su aplinkos gerinimu bei transporto infrastruktūra.
ES finansinės paramos mastas
Pasibaigusio 2000-2006 m. ir prasidejusio 2007-2013 m. periodų programų skirtumus galima pamatyti analizuojant šių programų finansavimą, paramos mastą visoje ES. 2000-2006 m. priodui Struktūrinių bei Sanglaudos fondų parama siekė 213 mlrd. eurų (1999 m. kainomis).
2007-2013 m. laikotarpis nuo ankstesniojo skiriasi ir paramos prioritetais, ir finansavimo dydžiu. Struktūrinei politikai įgyvendinti, ES šalių narių projektams finansuoti bus skiriama 336,1 milijardai eurų, t.y. 0,41 % ES BVP (2004 m. kainomis).
ES parama Lietuvai ir ūkio plėtra
Lietuvos Bendrajame Programavimo Dokumente (BPD) numatyti 5 investicijų prioritetai 2004-2006 m.: socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtros, žmogiškųjų išteklių plėtros, gamybos sektoriaus plėtros, kaimo plėtros ir žuvininkystės prioritetas, techninės paramos prioritetas. BPD numatytų prioritetų įgyvendinimui skirti projektai finansuojami ES ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšomis, ir sudaro 4,167 mlrd.lt.
2007-2013 m. Lietuvos Nacionalinės bendrosios strategijos veiksmų programos pagrindiniai tikslai šiek tiek skiriasi nuo praėjusio laikotartpio tikslų, ir išskiriamos šios 4 veiksmų programos: žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, ekonomikos augimo veiksmų programa, sanglaudos skatinimo veiksmų programa, techninės paramos veiksmų programa. Finansavimas šiuo laikotarpiu iš Struktūrinių bei Sanglaudos fondų Lietuvai sudarys daugiau nei 23 milijardus litų.
Visos šalys, gaunančios ES paramą pagal 2007-2013 m. Nacionalines bendrosios strategijos veiksmų programas dar tik pradėjo teikti paraiškas ir planuojasi projektus, todėl tikslinga aptarti praėjusio laikotarpio Lietuvos pasiekimus. Pagal Lietuvos 2004-2006 m. BPD numatyta paskirstyti 4,167 mlrd.lt., iš kurių 3,09mlrd.lt. skiria ES paramos fondai ir dar Lietuvai iš Sanglaudos fondo skirta beveik 825,88 mln. eurų. Šiuo laikotarpiu buvo patvirtinti 3533 finansuojami projektai, iš kurių 2185 jau baigti, o 1348 dar įgyvendinami. Finansuojamiems projektams faktiškai prireikė net 104% ES paramos lėšų, t.y, paraiškose viršijamas paramos dydis, tačiau praktiškai iki šiol paskirstyti 74 %, nes dėl dalies paraiškose pateiktų lėšų tinkamumo vyksta svarstymai ir lėšos dar įsisavinamos ir 2008 m.
Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimas iš esmės yra vertinamas teigiamai, lėšų įsisavinimas - taip pat. Lietuvos ūkio plėtra buvo pripažinta viena iš sparčiausių tarp visų ES valstybių. Kalbant apie ūkio plėtrą, reikėtų remtis pagrindiniais ekonominiais rodikliais, kurie rodo pagyvėjimą, tačiau jų visų ir išorinių veiksnių analizė yra per plati, tad ūkio plėtrą galima pagrįsti BVP augimu, kuris yra spartus ir įrodo, jog ES parama iš ties turi tam įtakos.
IŠVADOS
ES parama skiriama atsiliekantiems regionams ir šalims, nes po sparčios ES plėtros skirtumai tarp šalių narių didėjo. Struktūrinių ir Sanglaudos fondų skiriama parama pagal laikotarpius, per kuriuos šalys įgyvendina įvairius projektus, kurie skatintų ūkio plėtrą šalyje. Ši parama ženkliai padidėjo ir visos ES mastu, ir Lietuvos atžvilgiu. 2004-2006 m. Lietuvos BPD projektų įgyvendinimas, lėšų įsisavinimas yra vertinami gerai, o Lietuva buvo priskiriama prie šalių, kurių plėtra buvo viena iš sparčiausių.
Literatūros:
1. Europos Sąjungos parama. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< p_l_id="PUB.1.203">
2. ES parama 2007-2013 m. Bendras aprašymas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/es_strukturiniai_fondai/2007-2013/2007_2013_aprasymas.php>
3. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos išsamiau. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
4. Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< http://www.esparama.lt/lt/bpd>
5. Pasirengimas 2007-2013 m. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< http://www.esparama.lt/lt/pasirengimas >
6. Sanglaudos fondas 2000-2006 m. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< http://www.esparama.lt/lt/sanglaudos_fondas>
1 komentaras:
Manau, kad ES parama Lietuvai tikrai atneš teigiamą naudą. Pasinaudodami parama, ūkininkai ir verslininkai gali lengviau plėtoti savo veiklą ir kurti ateitį.
Rašyti komentarą