AR GRĘSIA PERKAITIMAS LIETUVOS EKONOMIKAI? Šarūnas Eirošius

Ekonomikos perkaitimas – tai makroekonomikos reiškinys, kuomet visuminė paklausa viršija gamybinius pajėgumus arba visuminę pasiūlą. Perkaitimo priežastys aiškinamos dvejopai. Keinsistų nuomone, perkaitimai kyla dėl rinkos netobulumo, kurį ištaisytų valstybės įsikišimas. Gamintojai, nesugebėdami tiksliai numatyti ateities ir siekdami patenkinti perteklingą paklausą, samdo daugiau darbo jėgos, kas mažina nedarbą ir kelia gyventojų perkamąją galią, skatina vartojimą, ir tokiu būdu dar labiau didina paklausos ir pasiūlos skirtumą. Nobelio premijos laureatas M. Friedmanas ir kiti monetaristai mano, kad perkaitimo priežastys yra monetarinės. Pernelyg daug pinigų vejasi per daug mažą prekių kiekį.[1] Padidėjęs pinigų kiekis pasiunčia klaidingus signalus rinkos dalyviams, kurie pradeda elgtis pernelyg optimistiškai. Kalbant apie monetarines priežastis, Lietuvos bankas nevykdo savarankiškos ekspansinės politikos, tai stabdo valiutų tarybos modelis. Tad situacija tampa skirtinga nuo įprastų perkaitimo scenarijų, kuomet valstybės pinigų politika leidžia mažinti skolinimosi maržą, didina pinigų įplauką ir taip dirbtinai užkaitiną šalies ekonomiką. Tačiau pinigų masė Lietuvoje didėja. Ji didėja dėl kelių reiškinių ar įvykių. Pirmiausia galima išskirti ES paramą ir skolinimosi augimą. Taip pat įtakos turi ir emigrantų sunčiami pinigai, kurie dažnu atveju neatsispindi oficialioje statistikoje. Pinigų masę padidino ir Mažeikių naftos perpardavimas, ir šiuo atveju nėra svarbu ar buvo grąžinti indėliai, ar pinigai būtų buvę panaudoti kur kitur. Kitas veiksnys turintis įtakos pinigų masei yra valstybės biudžetas. Ekonominio augimo atveju, kuomet augimas didesnis nei vidutiniškas (šiandieninė situacija Lietuvoje), biudžetas turėtų būti su pertekliumi, taip mažinant valstybės išlaidas ir vartojimą, o augimo lėtėjimo atveju – su deficitu, kuomet didinamos valstybės išlaidos skatina vartojimą ir padeda stabilizuoti ekonomiką. Tačiau Lietuvoje biudžetas šiuo metu yra deficitinis ir didina pinigų masę šalyje.

Kaistančios ekonomikos ženklai:

· Spartus infliacijos tempų augimas. Infliacija Lietuvoje yra vienas grėsmingiausių ekonomikos perkaitimo ženklų. Kaip pavyzdį galima paimti vartotojų kainų indeksą. 2002 ir 2003 metais šis rodiklis buvo neigiamas ir šalyje fiksuota defliacija. Nuo 2004 iki 2006 metų VKI augo pakankamai lėtai (kainos augo atitinkamai 2,9%, 3,0% ir 4,5%). Tačiau 2007 metais VKI siekė jau 8,1%. [2]

· Itin spartus kainų augimas atskiruose sektoriuose, kas sukelia kainų burbulus. Toks reiškinys buvo stebėtas nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau pastaruoju metu ją ištiko prekybos sąstingis. Kadangi mažėja būstų pardavimai, krenta ir jų kainos. Įregistruotų parduotų gyvenamųjų būstų vidutinės 1m2 kainos pokyčiai Vilniaus m. (palyginta su 1998 m. IV ketvirčiu, procentais) 2007 m. IV ketvirtį buvo mažesni už III ketvirčio rodiklį (atitinkamai 347,3% ir 350,4%), o neigiamas pokytis paskutinį kartą buvo stebėtas tik 2001 m. I ketvirtį. [3]

· Didėjantis užsienio prekybos deficitas. 2003 ir 2004 metais nebuvo ženklaus deficito augimo (pokytis atitinkamai -2,23% ir 4,76%), bet nuo 2005 užsienio prekybos deficitas pradėjo sparčiai augti (21,25% 2005 metais, 38,53% 2006 metais ir 23,40% 2007 metais). Taip pat reikia pažymėti, kad nuo 2006 metų importo augimo tempai aplenkė eksporto augimo tempus, kas paskutinį kartą buvo stebėta 2002 metais. Tai galima paaiškinti tiek stipriu vartojimu, tiek teigiamais vartotojų lūkesčiais susijusiais su darbo užmokesčio didėjimu. [4]

· Didėjantis ekonomikos dalyvių įsiskolinimas. Bankų suteiktų paskolų likutis nuo 2002 iki 2007 metų išaugo beveik 7 kartus, nuo 8851,2mln.lt. iki 59711,1mln.lt. Reiktų pabrėžti, kad indėliai per tą patį laikotarpį išaugo tik šiek tiek daugiau nei 3 kartus (nuo 11531,5mln.lt. iki 36823,9mln.lt.). Kiekvienais metais paskolų augimo tempas siekia net po 40%. Atskirai galima paminėti 2005 metus, kuomet bankų suteiktų paskolų likutis išaugo net 62,54%. [5]

· Darbo našumas, augantis lėčiau nei darbo užmokestis. Lietuvoje šis reiškinys pastebimas nuo 2005 metų, kai darbo užmokestis augo 11,05%, o našumas 7,25%. 2006 atotrūkis išliko panašus (17,24% ir 13,68%). [6]

· Dar vienas perkaitimo požymis yra pernelyg didelis ekonomikos dalyvių optimizmas. Aišku, yra sunku įvertinti, kada tas optimizmas yra per didelis, tačiau Lietuvoje jis nebėra toks ženklus, kaip buvo 2007 metų pradžioje, kuomet vartotojų pasitikėjimo indeksas buvo 8-9. Metų pabaigoje, jis nusmuko iki -8. Tai lėmė ir nerami pasaulio ekonomika, ir jau minėta infliacija. [7]

Perkaitimą lemia visuminė paklausa, viršijanti gamybinius pajėgumus. Visuminės paklausos tendencijos yra aiškios, ji turėtų augti. Spartų BVP augimą 2008 metais prognozuoja Lietuvos bankas (8,1%), didžiausi komerciniai bankai (Hansabank 7,5%, SEB 6,5%), Finansų ministerija (5,3%). Galima pastebėti, kad prognozės yra mažesnės nei 2008 metų BVP augimas (8,8%). Ko gero didžiausią įtaką tam turės dėl infliacijos sumažėjusios namų ūkių realiosios išlaidos, kurios ir sudaro didžiąją dalį visuminės paklausos (apie 2/3). Nepaisant to, kad BVP augimas pradės lėtėti, visuminė paklausa augs, išliks ir perkaitimo grėsmė. Tad kyla klausimas ar bendroji pasiūla augs didesniais, ar bent jau tokiais pačiais tempais. Situacija darbo rinkoje rodo, kad Lietuva jau pasiekusi savo potencialų BVP lygį, kadangi nedarbo lygis siekia tik apie 4%, kas jau yra mažiau už natūralų nedarbo lygį. Kitas kelias didinti pasiūlą šalyje yra darbo našumo didinimas, kurio rodikliais Lietuva, deja, negali pasigirti. Šiuo metu darbo našumo rodikliai tiek per valandą (2006 m. ES15 100%, Lietuva 45,9%)[8], tiek ir žmogui (2006 m. ES27 100%, Lietuva 57,2%)[9] yra maždaug du kartus mažesni už ES vidurkį. Tačiau našumo taip greitai, kaip norėtųsi, pakelti nepavyks. Tam reikia papildomų investicijų ir laiko. Nepaisant to, kad Pasaulio bankas 2004 metais Lietuvą įvardino kaip vieną iš labiausiai supaprastinusų įėjimo į verslą barjerus šalių, tačiau išlieka nemažai biurokratinių barjerų, ypač susijusių su nekilnojamo turto nuosavybe, žemės paskirties keitimu, kurie stabdo užsienio investicijas

Ekonomikos perkaitimo išvengti galima dviem būdais. Pirmasis sprendimas yra visuminės paklausos mažinimas arba ekonomikos augimo stabdymas. Kitas – visuminės pasiūlos didinimas arba šalies ekonomikos našumo kėlimas. Kalbant apie ekonomikos augimo lėtinimą, būtina pabrėžti, kad Lietuva vis dar yra labai atsilikusi nuo Europos Sąjungos lygio, tad dirbtinai lėtinant augimą, atsilikimas nemažės taip sparčiai, kaip norėtųsi. Iš monetarinių veiksnių galima būtų taikyti palūkanų didinimą, kuris mažintų namų ūkių vartojimą. Tačiau Lietuvos bankas, kaip Europos centrinių bankų sistemos narys, neturi autonominės teisės reguliuoti palūkanų normos, todėl ši monetarinės politikos priemonė netaikytina. Kita išeitis gali būti fiskalinės politikos priemonių taikymas. Ekonomikos perkaitimo reguliavimui labai svarbus nedeficitinis biudžetas, peržiūrint valstybės išlaidas, nes padidėjusios valstybės išlaidos, sukeliančios deficitinį biudžetą, skatina vartojimą, ir taip dar labiau ją kaitina. Tad svarbiausias vyriausybės vaidmuo, esant perkaitimo grėsmei, būtų formuoti subalansuotą biudžetą, kadangi šiuo atveju skolinamasi ne reformoms, padėsiančioms šalies ekonomikai ateityje, o einamosioms išlaidoms. Patartina griežtinti ir mokesčių sistemą. Tačiau pastarasis gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, nors ir nėra itin palankus gręsiant perkaitimui, turi nemažai teigiamų pusių, pavyzdžiui, mažina šešėlinę ekonomiką. Kiti veiksmai, nors šiuo metu ir nebėra tokie reikšmingi, kaip kad būtų buvę bent metais anksčiau, yra susiję su nekilnojamu turtu. Pirmiausia reiktų apriboti ar net visiškai panaikinti mokestines lengvatas būsto paskoloms, kadangi tai apribotų skolinimąsi. Antra priemonė – keisti įstatyminę bazę, susijusią su nekilnojamo turto rinka. Tai būtina todėl, kad vyrauja nuomonė, jog nekilnojamo turto kiekis yra itin ribotas ir investicijos į jį yra saugiausios. Savaime suprantama, kad pasiūla yra ribota, bet ji ribojama ne tiek fizinių galimybių, kiek teisinių. Tai padėtų išvengti nekilnojamo turto burbulo sprogimo, ir jis lėtai „subliūkštų“, nesukeldamas rimtesnio ekonomikos nuosmūkio. Be to, investicijos į kitas sritis padėtų didinti darbo našumą, o tuo pačiu ir visuminę pasiūlą. Kita visuminės pasiūlos didinimo priemonė yra susijusi su darbo rinka, o tiksliau darbo jėgos didinimu. To gali būti siekiama emigrantu skatinimu grįžti į Lietuvą (tai apima tokius veiksnius kaip mokesčių mažinimas, verslumo sąlygų gerinimas, smulkaus verslo plėtra, jo reguliavimo mažinimas). Taip pat palankesnių sąlygų sudarymu užsieniečių atvykimui dirbti į mūsų šalį. Tai galima padaryti supaprastinus leidimų ne ES piliečių darbui Lietuoje išdavimą, nes šiuo metu užsieniečiai leidimą dirbti turi gaut prieš atvykdami, o išdavimo nagrinėjimas gali užtrukti net iki 6 mėnesių.

Ekonomikos perkaitimas yra gan mažai ištyrinėtas ir aprašytas reiškinys. Nepaisant to, kad Lietuvoje pastebima daug perkaitimo ženklų, reikia paminėti, kad šalies ekonomika pati pradėjo lėtėti, be didesnių vyriausybės intervencijų, tad perkaitimo greičiausiai bus išvengta. Kalbant apie prevencijos priemones galima sakyti, kad pagrindinis klausimas turėtų būti, ne kaip atšaldyti Lietuvos ekonomiką, bet kaip padididinti jos našumą, kas būtų naudinga ne tik esant perkaitimo grėsmei, bet ir ilgesniu laikotarpiu.

Literatūra:
1. Makroekonomika: [vadovėlis] / Vytautas Snieška, Jadvyga Čiburienė ir kt,. – Kaunas: Technologija, 2003. –ISBN 9986-13-935-X,
2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės rodiklių duomenų bazė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1612 >,
3. Mėnesinis biuletenis (2007/12). Lietuvos bankas [Žiūrėta 2008 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.lb.lt/lt/leidiniai/menesinis/men07_12.pdf >,
4. VĮ Registrų centras statistinės suvestiniės [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. kovo 8 d.] Prieiga per internetą:< http://www.registrucentras.lt/ntr/stat/ >,
5. Eurostat duomenų bazė [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. kovo 8 d.] Prieeiga per internetą:< http://epp.eurostat.ec.europa.eu/>,
6. Lithuania Investment Climate Assessment. Draft report of the World Bank [Žiūrėta 2008 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą;< http://www.ifc.org/ifcext/economics.nsf/AttachmentsByTitle/IC-lithuania.pdf/$FILE/IC-lithuania.pdf >,
7. 19-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas [Žiūrėta 2008 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą;< http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/19_asis_lietuvos_ekonomikos_tyrimas/4584 >.
[1] [1, p.424]
[2] Duomenys iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės rodiklių duomenų bazės. Prieiga per internetą:< http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1612 >
[3] Duomenys iš VĮ Registrų centras statistinių suvestinių. Prieiga per internetą:<>
[4] Žr. į 2 išnašos šaltinį
[5] Duomenys iš Lietuvos banko mėnesinio biuletenio 2007/12. Prieiga per internetą:< http://www.lb.lt/lt/leidiniai/menesinis/men07_12.pdf >
[6] Žr. į 2 išnašos šaltinį
[7] Žr. į 2 išnašos šaltinį
[8] Duomenys iš Eurostat duomenų bazės. Prieiga per internetą:< http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1996,45323734&_dad=portal&_schema=PORTAL&screen=welcomeref&open=/&product=STRIND_ECOBAC&depth=2 >
[9] Žr. į 8 išnašos šaltinį